Kosulys būna įvairus: sausas, šlapias, užsitęsęs, lojantis, paroksizminis ir kt. Pagal savo pobūdį ir lydinčius simptomus patyręs gydytojas netgi gali atlikti preliminarią diagnozę. Ir ne mažiausią vaidmenį čia atlieka gleivių prigimtis, kurios išsiskiria tuo pačiu metu. Pagal spalvą, konsistenciją ir kitus rodiklius netgi galima numanyti ligos sukėlėjus. Labai būdingas ir nemalonus simptomas yra kosulys su žalia skrepliu.
Kodėl tai pavojinga
Savaime skrepliai nekelia grėsmės organizmui, be to, tiesiog atlieka nemažai apsauginių funkcijų, todėl sergant jų išsiskiria dideliais kiekiais. Jame yra vandens, druskos ir specialių baltymų, kurie gali atsispirti ligas sukeliantiems organizmams. Šioje kovoje jie miršta, anksčiau skaidrios išskyros įgauna būdingą spalvą ir sutirštėja.
Drėgnas kosulys atsiranda dėl to, kad susikaupia daug gleivių, kurių organizmas taip bando atsikratyti. Be to, gali atkosėti baltos, geltonos, žalios, rausvos, rudos ir net juodos gleivės. Jo spalva priklauso nuo kosulio priežasties ir nuo ligos išsivystymo stadijos.
Žali skrepliai signalizuoja, kad ligą išprovokuoja patogeninių bakterijų patekimas į kvėpavimo takus: stafilokokai, streptokokai ir kt.. Kovoti su jais organizmas siunčia leukocitus ir specialias ląsteles – neutrofilus. Jie naikina patogenines bakterijas ir patys suyra. Susidaro žalios nemalonaus kvapo gleivės, kuriose knibžda pūvančių mikroorganizmų liekanų. Be to, kuo intensyvesnė spalva, tuo aktyvesnis procesas.
Tokioje situacijoje jokiu būdu negalima likti neaktyviam. Negydoma liga apims bronchus ir plaučius, sukeldama rimtų komplikacijų. Tuo pačiu metu taip pat neverta iš karto gerti antibiotikų.
Jei imuninė sistema pakankamai stipri, ji pati gali susidoroti su infekcija ankstyvoje stadijoje. Jam tereikia šiek tiek padėti liaudies gynimo priemonėmis.
Gydymas namuose
Žalia skreplė nuo kosulio niekada neatsiranda pirmą dieną. Ir juo labiau – ryškiai žalios spalvos niekada nebūna. Todėl peršalus ar persirgus ūmine kvėpavimo takų virusine infekcija, būtinai reikia sekti gleivines išskyras iš burnos ir nosies. Kol jie dar gelsvai žalsvi, procesas dar nepradėtas ir reikia pradėti aktyvų gydymą naminėmis priemonėmis.
Visų pirma, tai gausus gėrimas. Žalioji arbata, žolelių nuovirai, šiltas pienas. Tiks viskas, kas nedirgina gerklės ir neplauna gleivių. Tuo pačiu vanduo padeda organizmui atsikratyti toksinų, kurių ypač gausu sergant gripu – jie iš organizmo pasišalina ištirpę. O kadangi daugelis augalų taip pat turi priešuždegiminių ir atsikosėjimą mažinančių savybių (žiedžolės, čiobreliai, šalavijai, šalavijas), tai kartu ir puiki gydymo priemonė.
Jei gleivės per tirštos, gali būti sunku atsikosėti ir kosulys tampa paroksizminis. Tada gydymas turėtų apimti skreplių retinimo vaistus arba liaudies gynimo priemones.
Iš namų puikiai tiks piene virtos figos, svogūnų sirupas, nuoviras ar sirupas iš gysločio lapų. Gyslotis paprastai yra universalus augalas. Jis malšina uždegimą, gydo gleivines ir stiprina imunitetą.
Iš gatavų sirupų ir vaistų tikslinga naudoti gerai žinomus ir labai veiksmingus vaistus "ACC", taip pat "Mukaltin", "Ambroxol", "Cysteine", "Bromhexin", "Amrobene", " Letošteinas“. Ir nors galutinis visų šių vaistų vartojimo rezultatas yra maždaug vienodas, kiekvienas iš jų turi savo ypatybes, todėl geriau, jei gydymą (net ir namuose!) skiria gydytojas.
Inhaliacijos su soda ar pušų eteriniais aliejais puikiai išplečia bronchus, malšina spazmus, drėkina gleivinę, nuramina sudirgusią gerklę, malšina skausmą.
Sergant bronchitu ir plaučių uždegimu įkvėpimas garais jau neveiksmingas, tačiau esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimams toks gydymas duoda puikų rezultatą. Inhaliacijas būtina atlikti 10-15 minučių, iki 2-3 kartų per dieną. Kai geltonai žali skrepliai jau aktyviai kosėja, pakanka kartą per dieną.
Apšilimo procedūras (garstyčių pleistrus, parafiną, kompresus) galima daryti tik tuo atveju, jei nėra temperatūros ir įtarimų dėl pūlingų procesų (išskyros dar neįgavo intensyvios žalios spalvos ir būdingo kvapo). Tuo pačiu laikotarpiu bus naudingos spygliuočių vonios prieš miegą. Tai ir gilus kaitinimas, ir efektyvus garų įkvėpimas.
Kai, nepaisant namų priemonių, kurių ėmėtės, kosulys tęsiasi, o žalios gleivės vis dar išsiskiria, o tuo labiau, jei, be to, pakilo temperatūra, laikas kreiptis į specialistus. Tai reiškia, kad jums nepavyko kovoti su liga, o organizmas išnaudojo savo išteklius ir jam reikia skubios pagalbos.
Pavojingos ligos
Pakankamai greitai išsivystyti ir kaip vieną iš simptomų suteikti žalią skreplę, tokios pavojingos ligos gali:
pūlingas bronchitas;- plaučių uždegimas;
- plaučių abscesas;
- tuberkuliozė;
- pažengusi astma;
- pneumocitozė;
- onkologinės ligos.
pūlingas bronchitas;Jei jie nėra atpažįstami laiku ir neskiriamas intensyvus gydymas vaistais, kiekvienas iš jų gali sukelti rimtų komplikacijų ir net paciento mirtį.
Todėl staiga atsiradus tokiems simptomams kaip krūtinės skausmas, kraujo pėdsakai skrepliuose, stiprus silpnumas, dusulys, dusimo priepuoliai, būtina kuo skubiau atlikti išsamų diagnostinį tyrimą: paimti kraujo ir skreplių tyrimus, atlikti x. -spindulys, kompiuterinė tomograma arba bronchoskopija. Tai leis gydytojui nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti veiksmingiausią gydymą.
Intensyvi terapija
Jei liga rimta ir jau apleistos būklės, pacientas paguldomas į ligoninę, visą parą prižiūrint medicinos personalui. Tai būtina, kad staigiai pablogėjus būklei ar uždusus, būtų galima greitai suteikti jam kvalifikuotą pagalbą. Todėl jei jums siūloma hospitalizuoti, neturėtumėte jos atsisakyti.
Kai realios grėsmės pacientui nėra, gydymas atliekamas ambulatoriškai. Tai apima lovos poilsį, gausius šiltus gėrimus, gargaliavimą, įkvėpimą ir vaistų kursą. Antibiotikai beveik visada yra vienas iš kompleksinės terapijos komponentų. Jie padeda greitai pašalinti patogenus ir pašalinti uždegimo židinius.
Gydymui naudojamo antibiotikų tipas priklauso nuo patogeninių bakterijų tipo. Paprastai jie parenkami individualiai pagal bakterijų skreplių pasėlio rezultatus, o tai leidžia vienu metu patikrinti patogeninės mikrofloros atsparumą konkretaus vaisto poveikiui. Dažniausiai įvairioms ligoms jie skiriami:
- "Ampicilinas" - nuo ūminių kvėpavimo takų ligų, su kuriomis organizmas negalėjo susidoroti pats ar liaudies gynimo priemonėmis;
- "Amoksicilinas" - stipresnis vaistas, bet turi panašų poveikį, padeda nuo bronchito;
- "Levofloksacinas" - naudojamas gydant pneumoniją, įskaitant pūlingą pobūdį;
- "Rovamicinas" - padeda nuo ligų, kurias sukelia streptokokai, kuriuos vaistas aktyviai naikina;
- "Wilprafen" - gali susidoroti su kitais ligos sukėlėjais - streptokokais, turi priešuždegiminį poveikį;
"Ampholgliukaminas" - veiksmingas grybelinės kilmės plaučių ligoms;- „Remantadinas“ – naikina virusus, o ne bakterijas, todėl veiksmingas esant komplikacijoms po gripo.
"Ampholgliukaminas" - veiksmingas grybelinės kilmės plaučių ligoms;Šis sąrašas nėra tiesioginė rekomendacija! Mes jį atnešėme tik tam, kad suprastumėte, kaip svarbu priimti sprendimą dėl to ar kito antibakterinio vaisto vartojimo tik remiantis laboratorinių tyrimų duomenimis. „Neteisingo antibiotiko“ vartojimas neduos laukiamo rezultato ir dar labiau susilpnins imuninę sistemą, o liga paūmės iš naujo.
Be antibakterinių preparatų, į intensyvios terapijos kursą įeina antihistamininiai, priešuždegiminiai, atsikosėjimą skatinantys ir, jei reikia, karščiavimą mažinantys vaistai. Papildomai gali būti skiriami imunomoduliatoriai, vitaminų terapija ir, pasibaigus ūminei stadijai, fizioterapinės procedūros.
Toks gydymas, laikantis visų medicininių rekomendacijų, leidžia susidoroti net su sunkiausia liga ne ilgiau kaip per 2-3 savaites ir užkirsti kelią jai tapti lėtine.
Režimas ir mityba
Gerai apgalvotas dienos režimas ir tinkama mityba vaidina svarbų vaidmenį gydant bet kokią, jau nekalbant apie infekcinę ligą. Šie patarimai padės juos organizuoti:
- jei įmanoma, laikykitės lovos režimo bent iki ūminio periodo pabaigos;
- vengti skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių, laikytis atokiai nuo įjungto oro kondicionieriaus;
- stebėti patalpoje esančio oro švarą, temperatūrą ir drėgmę, kasdien valyti dulkes, taip pat ir nuo vertikalių paviršių;
neįtraukti visos aktyvios fizinės veiklos, įskaitant rytinius pratimus, galite palikti tik kvėpavimo pratimus, kurie prisideda prie skreplių išsiskyrimo;- maisto ir gėrimų temperatūra turi būti apie 40-50 laipsnių, vengti per šalto ir karšto maisto;
- dieta turi būti lengva, bet maistinga, joje turi būti daugiausia vitaminų, naudingos nerūgščios vaisių sultys;
- neįtraukti visų aštrių prieskonių, marinuotų agurkų, marinatų, rūkytos mėsos;
- būtinai išvėdinkite kambarį ryte ir prieš miegą, o jei įmanoma, dar 1-2 kartus per dieną.
neįtraukti visos aktyvios fizinės veiklos, įskaitant rytinius pratimus, galite palikti tik kvėpavimo pratimus, kurie prisideda prie skreplių išsiskyrimo;Pagalvė turi būti patogi, kad galva nebūtų atlenkta atgal, antraip gali užpulti dusinantis naktinis kosulys dėl susikaupusių skreplių.
Nors šiuolaikinės medicinos lygis leidžia gana lengvai susidoroti su tokiomis ligomis, nuo kurių mažiau nei prieš 100 metų mirė tūkstančiai žmonių: gripu, plaučių uždegimu, tuberkulioze, geriau jų nepradėti iki rimtos stadijos. Todėl nesigydykite ligos namuose, o pasirodžius pirmiesiems nerimą keliantiems simptomams, būtinai kreipkitės kvalifikuotos pagalbos.
